BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ežiukas Vilniuje

Judėk ir būk išskirtinis!

parašė: eziukassukedais · 2009-06-10 · 15 komentarai

Gavau tokį komentarą nuo penkto levelio įraše apie elektrinius sunkvežimius:

Lietuviam pirma reik pasigydit smegenis, nusileist ant žemės ir papraktikuoti šitus: http://www.flickr.com/photos/16nine/sets/72157603273698845/

Visiškai sutinku. Dar reiktų išbandyti paspirtukus, kurie Berlyne prieš penketą metų buvo labai aktyviai naudojami (visų - net ir senyvo amžiaus žmonių).

Bet žinot, pagalvojau, kodėl to pas mus nėra. Taip, kalbant apie krovininius dviračius, galima šnekėti ir apie infrastruktūros nebuvimą - sunku ant bordiūro su tokiu užvažiuoti. Bet čia gi pasiteisinimai - kasdieninėms kelionėms pavyktų rasti maršrutus be kliūčių. Visgi manau, kad čia labiausiai veikia mūsų netolerantiškumas kitokiems.  Kas būtų, nei Gedimino pr pravažiuotų aparatas, kaip nuotraukoje. Įsivaizduoju jau, kiek kreivų žvilgsnių ir komentarų susilauktų…

Manau, kad dažnai per daug galvojam, ką apie mus pamanys kiti, o šio mąstymo pasekoje stebimės, kai kažkas šalia apie tai nepamąsto (na, ir padaro kažką kitaip). Manau tai viena iš priežasčių, kodėl dar taip mažai eksperimentuojam ir su tais pačiais dviračiais, ir kitomis transporto priemonėmis: ką kaimynai pasakys, jei ne su savo audine (vos judančia ir ryjančia 10l/100km) į darbą važiuosiu?

Chebra, o gal specialiai būnam kiekvienas išskirtinis?! Gebėjimas negalvoti apie kitų požiūrį - šioks toks visuomenės brandumo ženklas, sakyčiau.

P. S. Gal matėt nebrangių ir atlaikančių 21-erių jaunuolį paspirtukų? Arba gal turit ir norit parduoti/padovanoti? :)

Patiko (0)

Rodyk draugams

Kategorijos: Susisiekimas
žymės: , , , , ,



15 komentarai ↓

  •   sms // 2009-06-10 @ 05:46

    Man atrodo, užtektų tiesiog “judėti”. Minti tyliai savo gatvėm su savo kroviniais.

    Sakai, išsilaisvinusių žmonių tolerancija ir išskirtinumo marketingas dera?

  •   Tautvydas // 2009-06-10 @ 10:21

    Ežiuk,
    tu teisus dėl to “ką kiti pagalvos” bet tik iš dalies. Mūsų miestas yra kiek kitoks, nei visa likusi Lietuva. Skaitei Gavelio “vilniaus džiazas”? labai teisinga knyga puikiai apibūdinanti mūsų žaliojo miesto atmosferą. Džiazuojam mes visi, o džiaze nėra “kitokio”, neįprasto ar netinkančio. viskas yra improvizacija, keičianti bendros muzikos (šiuo atveju meisto)veidą. Per KM visokiausių dviračių prisižiūrėjau ir tiksliai žinau, kad jie važinėja ir šiokiom dienom. ir ką? na atsisuka kas antras, bet nuo tik maloniau manau :) Veina blogerė (Salomėja, gal esi girdėjęs) su draugu susikonstravo tokį…eghm paspirtuką. didelį. gaila, kad blogą savo ištrynė nėr kaip parodyt, bet patikėk tikrai išskirtinis aparatas:) dėmėsio sulaukė daug, bet nieko neužsiminė apie blogas pasekmes, todėl spėju viskas tvarkingai praėjo. išvada? būk tu kuo tik nori, jei tik to noro ir ryžto yra. svarbu, kad viskas nesibaitų tik kalbom, kas yra labai dažnas reiškinys jaunimo tarpe :p
    paspirtuką tikrai mačiau, bet šiuo metu nepavyksta rast :/ berods ZEG`o reklaminiam lankstinuke mačiau

  •   eziukassukedais // 2009-06-10 @ 10:31

    Tautvydai,
    tiesą sakant neskaičiau, nors turiu lentynoj. Gerai, kad priminei, reiks pajamt!

    Tačiau, žinai, man klausimas, kodėl visgi nematau įdomių transporto priemonių mieste? Na, ok, yra keli vieneratininkai - čia jau šis tas. Tačiau pasižvalgius po kitus Europos miestus, išskirtinių egzempliorių (ne tik susisiekimo priemonėse) labai trūksta. Tai kokios galėtų būti priežastys?

  •   Liootas // 2009-06-10 @ 11:10

    Į temą prie transporto:
    Kodėl ir Vilniuj taip nepadarius? http://www.klaipedatransport.lt/index.php?1294703521

    Taip ir zuikių nebūtų.

  •   Mantas // 2009-06-10 @ 15:21

    Ech.. o aš iki šiol visiems pasakojo, kaip vienam nedideliam Slovakijos miestelyje prieš 8 metus už dviračius populiaresni buvo paspirtukai. Mums tikriausiai iki to dar toli, pradžioj turėtų atsirasti kostiumuoti dviratininkai, o tada jau apie egzotiškesnes priemones būtų galima prabilti ;)

  •   aure // 2009-06-10 @ 20:35

    Jei būtų miestas pritaikytas su mielu noru viešą transortą bent jau vasarai iškeisčiau į dviratį.

    PS:
    apačioje blogo rašo “← Naujesni įrašai” o turėtų būti “Senesni” :)

  •   pyta // 2009-06-10 @ 23:02

    manau pagrindine dviraciu nepopuliarumo priezastis, tai normalios dviraciu taku infrastrukturos nebuvimas..
    taip pat pasigendu naudotu, bet gerai islaikytu dviraciu parduotuviu, kur juos galetum isigyt iki poros simtu litu.. ir nebutu gaila net jei toki pavogtu.
    o toki su deze tai ir pats mielai tureciau, jei butu normalus takai ir butu kur toki isigyt iki 500lt(kad ir deveta).
    ir isvis nesuprantu kas ten per abeliai ‘vilniaus plane’ dviraciu takus projektuoja.. net budamas pirmam architekturos studiju kurse buciau geriau isplanaves..

  •   Tautvydas // 2009-06-11 @ 00:10

    Ežiuk,
    o kam? bet koks pasikeitimas turi turėti priežastį. egzotiškesnių transporto priemonių atsiradimas taip pat. tuo tarpu pas mus reikia aplamai žmones iš automobilių ant dviračių perkelt ir tai daugeliui būtų didelė egzotika. va paskui jau gal ir prasidėtų dviračių išradinėjimai :) o kol kas ne tiek jau ir daug tų dviratininkų (turiu omenyje rimtesnių, nei kad 5km per dvi savaites numinančių), kad būtų iš ko atsirast egzotikai.
    dėl infrastruktūros tai gal ir nebūsiu populiarus, bet gerbiamieji, takų nebuvimas dar ne priežastis lest dviračiui rudyt sandėliuke/balkone. man čia išsisukinėjimu labaiu kvepia ;)

  •   Karvė // 2009-06-11 @ 03:33

    Tikrai bandžiau dviračiu į darbą važinėti. Dvi vasaros tų bandymų, pernykštė netgi visai sėkminga :)

    Tačiau iš patirties galiu pasakyti pagrindinius man kilusius dviračio minusus:

    1. Oras. Lietuvoje oras yra šūdinas. Bent 20% atvejų, kai reikės važiuoti - lis, o šlapiam po balas taškytis į darbą - tikrai ne geriausia dienos pradžia. Grįžti iš bėdos dar galima, bet irgi - marškinėlius tai vis tiek meti skalbti kas dieną, bet džinsų ar bliuzono - tikrai gamtai paslaugos nepadarysi kas savaite juos kišdamas į skalbenkę.

    2. Kriminogeninė padėtis. Faktas yra tas, kad su dviračiu gali važiuoti tik ten, kur jį galėsi palikti saugiai. Laimei darbe buvo uždara aikštelė, nors buvęs kolega neseniai skundėsi, kad ir iš ten nuvilko. Iš ankstesnio darbo kiemelio senamiestyje kitam kolegai nuvilko du. Su dviračiu negali užsukti į parduotuvę, jei nori į kavinę - nebent lauko, kur gali šalia pasistatyti ar prirakinęs bent iš tolo stebėti. Taigi norint naudoti dviratį kelionei iš taško A į tašką B, turi būti taip, kad ir A ir B galėtum arba nuolat būti šalia dviračio arba laikyti jį už rimtų barjerų. Grandinės geriausiu atveju veikia tik tokios, kurios sveria 5kg - ne pats geriausias palydovas važiuojant, todėl tokios niekada nepirksiu - tas pats kas su šalmu eiti į vakarėlius, nu nesinori kažkaip…

    Būtent kriminogeninė situacija yra pagrindinis dviračių priešas. Velniai nematė tų takų - galima ir ramesnius kelius pasirinkti ar blogiausiu atveju ant šaligatvio trumpam užlipti. Dar ir su orais kaip nors išsisukti įmanoma - kai labai blogai yra viešasis transportas. Bet kai realiai negali užsukti į parduotuvę, su draugais į kavinę papietaut, o ir darbe saugiai palikti neišeina - dviratis paprasčiausiai tampa nebepanaudojamas.

    Kad nesakytumėt, jog čia iš savo automobilio tribūnos kalbu, tai automobilio neturiu, nebent iš antros pusės pasiskolinu kokį kartą per savaitę. Kai labai reikia, naudojuosi taxi - išleidžiu bent 3 kartus mažiau nei draugai už kurą ir amortizaciją savo automobiliais, nes tiesiog nevažinėju, kur nereikia. Turiu ir dviratį, praeitą vasarą netgi labai sėkmingai į darbą myniau. Metus gyvenau Danijoje ir dviračiu nevažinėjau tik porą mėnesių žiemą, kai per sniegą tai paprasčiausiai nelabai įmanoma. Bet Danijoje važinėdamas žinai, kad gali palikti dviratį visur prirakindamas vos simboliniu užraktu (nors ne kartą prie parduotuvės ar bendrabučio ir visai nerakintą palikdavau). Tiesiog žinai, kad tikimybė, kad jis bus pavogtas yra maža, o jei ir nesiseks, tai bent jau dažniau nei kartą per metus naujo pirkti nereikės, o ir tą naują greičiausiai galėsi nesunkiai gauti dėvėtą.

    Galit sakyti, kad mane kankina egoizmas ar materializmas, bet man nemalonu, kai mane apvagia. Daug turto neturiu, bet ką turiu, tai pirkau paskaičiuotai ir dėl to, kad to reikia, todėl dažniausiai tai vertinu ir nenoriu, kad kažkas bet kada sugalvojęs jį pasisavintu…

  •   Karvė // 2009-06-11 @ 03:43

    Bet geriausias būdas spręsti problemas - darbas namie. Atsikeli iš ryto, prisiverti tuo kelioliką metrų iki vonios ir darbo kambario suvaikščioti ir psio, kelionė baigta. Pagrindinė šiltnamio dujų emisija - tualete, kamščiai - irgi nebent prie jo :) O laiko kiek sutaupai - per kelis metus galėtum namą pastatyti :)

    Išorinio pasaulio ir žmonių pasiilgsti, todėl nueiti iki artimiausios parduotuvės ar kavinės - vienas malonumas - kapitalizmas pasirūpina, kad pagrindinės paslaugos būtų pasivaikščiojimo zonoje. Automobiliu naudojiesi beveik kaip pensininkas savaitgalį į mišias važiuojantis :)

  •   Mantas // 2009-06-11 @ 10:02

    Dviračių vagystės ištiesų yra rimta problema, bet ją įmanoma spręsti. Tiesiog reikia apsaugai pirkti ne trosą, kurį galima nukirpti per 5s, bet normalią spyną už kokius 200lt. Galima padorią ir už 100 rasti, tik tiek, kad bus sunki. Daugiau problemų nelabai ir yra - didesni entuziastai ir žiemą su dviračiais važinėja.

  •   penktas levelis // 2009-06-11 @ 13:57

    Apie trosus: net piršto storio trosą gali nukirpti be jokių pastangų, stebint iš už nugaros net nesuprasi ar atrakino ar nukirpo. Panaši situacija ir su trosais apsaugotais tais vamzdeliais. Žodž tokios spynos tik tam, kad kiti žinotų jog dviratis turi savininką ;)

    Dviračiams pirkite grandines, U formos spynas ar iš metalo plokštelių padarytas savotiškas “grandines”.

  •   Tautvydas // 2009-06-11 @ 14:18

    5lvl> nifiga. “abus” kažkelinto levelio brangią spyną labai sėkmingai nukirpo. tas pats ir su “u” spynom. saugaiusia rakint dviem skirtingo tipo užraktais. arba tiesiog nepalikt dviračio :(
    tenka sutikt su Karvės komentaru, kad kriminogeninė padėtis ištiesų viena didesnių ir sunkiai išsprendžiamų problemų pas mus

  •   pyta // 2009-06-11 @ 19:10

    Gyvenant Miunchene, mano broli kaskart vaziuojant nakti su dviraciu stabdydavo mentai ir tikrindavo ar nevogtas.. nr, adresa ir tt.. dar iskratydavo nuo batu padu iki kepures etikechiu..
    ir berods uz vogta dvirati pora metu priklauso..
    tai jei panashiai vilniui butu, tai gal ir pageretu situacija.
    beto nera aishkios dvirachiu registravimo tvarkos:
    jei visi dviraciai visuotinai butu registruoti kaip visos kitos transporto priemones gal butu lengviau sugaudyti.

  •   Tomas Markauskas // 2009-06-14 @ 17:50

    Dėl dviračių registracijos: nusipirkai dviratį - užsirašyk rėmo numerį ant paso (pasas yra tiesiog popierėlis/knygelė, kuris būna kartu su dviračiu). Pavogus kreipkis į policiją ir jis jau bus užregistruotas kaip vogtas. Toj pačioj Vokietijoj nėra taip, kad visi dviračiai registruoti būtų, bet kai policija tikrina, tai užmeta akį ir į numerį, kuri galima palygint su vogtų dviračių numeriais.

    Dėl krovininių dviračių - jie naudojami ne pramogai, o transportui, tad ieškoti kažkokio tinkamo maršruto vien iš principo nedaug kas ieškotų. Aš tikrai neieškočiau - jei mieste tokiu pravažiuoti nėra lengva, tai ir nevažiuosiu. O ką kas nors apie mane tokiu važiuojantį galvotų, man visiškai nesvarbu, bet pvz. Vilniuje tai tikrai daug kliūčių būtų tokiu važinėti. Kol dviračių takų nebus (ne tiesiog linijų ant šaligatvių, o tikrų dviračiams pritaikytų takų), tol ir tokiais pravažiuot normaliai nebus įmanoma.

palikti komentarą