Foto: Rüt Rüt
J. Špakauskas teigia, kad Lietuvoje miestų nėra. Nesutinku: Vilnius - kuo tikriausias miestas. Taigi rašau atsakymą straipsniui. Visų pirma susitarkime, kokiais aspektais analizuojame urbanizuotą teritoriją bei kokius kriterijus atitinkant ją galime vadinti miestu, o kokius - tik gyvenviete. Kadangi atsakinėju į jau suformuluotą straipsnį, pasinaudosiu ten naudotais kriterijais: priežastis, kodėl atvykstama į miestą; privatumo suvokimas; santykis su kitais gyventojais; atsakomybė už viešąsias erdves ir įvairovės priėmimas.
Kodėl žmonės atvyksta į Vilnių? Tikrai ne dėl to, kad mažame miestelyje pasidarė nuobodu! Todėl, kad čia galima mokytis, galima dirbti, galima dieną aplankyti tarptautinio pripažinimo susilaukusią parodą, o naktį išsišėlti skirtinguose vakarėliuose. Žmonėms norisi įvairovės bei didesnių perspektyvų. Ir jie Vilniuje tai randa.
J. Špakauskas labai akcentuoja Vilniaus gyventojų kaimiškumą, kurį parodo noras užsirakinti daugiabučio duris ar apsitverti privatų sklypą. Siūlau nuvažiuoti į tą patį Berlyną ir aplankyti nuošalesnį gyvenamąjį kvartalą: ten ne tik laiptinės durys po 10 užraktų, bet net ir vidinis kiemelis (su dailiu gėlynu) ar šiukšlių konteineriai užrakinti. Kaimas? Ne - tiesiog kuo didesnis miestas, tuo daugiau nuo ko reikia saugotis. O Vilniuje turintys sklypus tikrai ne visus apsitveria - siūlau nuvažiuoti kad ir į kolektyvinius sodus prie Žaliųjų ežerų ir pamatyti savo akimis.
Viešo bendravimo kultūrą Vilniuje pavadinčiau net intymia. Pažvelkit į populiariausias pasilinksminimų vietas: tai mažos erdvės, kuriose pasiėmus bokalą, tenka trintis šlaunimis su dar 10 nepažįstamų žmonių. Norom-nenorom susipažįsti ar bent nusišypsai, susitikus žvilgsniams. O vietos su didelėmis salėmis, kur kiekvienas gali turėti didelę privačią erdvę sau ir savo draugams, dažniausiai merdi. Kodėl? Nes Vilniaus žmonės yra linkę bendrauti, susipažinti. Nes vilnietis su vilniečiu jaučiasi artimas vien todėl, kad gyvena tame pačiame mieste.
Kitas labai svarbus miestietiškumo požymis - atsakomybė už viešas erdves. Tik miesto žmogus jaučia pareigą susitvarkyti ne tik savo laiptinę, bet pasirūpinti bet kuria gatve - juk čia visur namai! Gyvenvietės žmogus nuo miestiečio tuo ir skiriasi, kad turi stiprų miesto pilietybės pojutį: „aš - vilnietis”,- sako išdidžiai. Tik pažiūrėkite, kokios švarios Vilniaus gatvės! Net nepalyginsi su šiukšlinuoju Paryžiumi, kuris minėtame straipsnyje paminimas kaip didmiesčio etalonas.
Galų gale, ta sritis, kur turime tobulėti labiausiai - įvairovės priėmimas. Apie jos svarbą jau rašiau. Nors ir turime daug studentų iš užsienio, vis dažniau sulaukiame tarptautinių kompanijų ir apskritai multikultūriškumu garsėjame nuo seno, bet rasinės, religinės ir kitokios įvairovės dar nelabai mėgstame. Net save ypač miestietiškomis pozicionuojančios vietos, savo komunikacijoje kartais sufailina (6-as arba paskutinis komentaras) šioje srityje. Tačiau tikrai ne visos.
Vilnius - kuo tikriausias miestas. Jo gyventojai turi stiprų pojūtį, ką reiškia gyventi kartu dalinantis vargais ir džiaugsmais. O būdami daug mažesni už Paryžių, Berlyną ar Niujorką, galime mėgautis neapsakoma prabanga nuo vieno miesto pakraščio iki kito nuvažiuoti per valandą ar dar mažiau. Ar begali būti geriau!?
Patiko (4)
13 komentarai ↓
Valentina // 2010-03-24 @ 08:53
Vilniecia linke bendrauti it ne tik su vilnieciais :) Man labai zavus bendravimo pavyzdys, kai anglas, vedantis vaikus i mokykla kiekviena ryta sveikinasi su zmonemis, kurie pasitaiko jam pakeliui. Kai pirma karta ji pamaciau pagalvojua, kad turi daug pazystamu :) Antra karta pamates mane jis nusisypsojo ir pasake “Morning” :) O siandien susizavejusi ziurejau, kaip anglakalbe moteriske, isvedusi suni pasivaiksciuoti i “Prancuzparki” linksmai bendravo su deduke lietuviu. Kokia kalba? Gal jausmu :)
Nepaisant kai kuriu aspektu, manau, kad Vilnius vis tiktai islaike nuo seno garsiejancio daugiakulturiniu miestu ivaizdi. Ir tikrai isdidziai sakau “as vilniete”.
Evaldas // 2010-03-24 @ 09:34
Vilnius - benykstančios antros kartos nuo žagrės miestas. Bet kai pasižiūri į trečią kartą, tai ji tokia pati “nuo žagrės”.
Jexter // 2010-03-24 @ 19:13
Ryskus sostines mentalitetas pas autoriu, nors ir Spakauskas rimtu analitiniu mastymu nepasizymi. Gana pavirsutiniskiai bande pagristi savo nuomone.
Visgi gal laikantis tu paciu vertininmo taisykliu, noreciau kiek papriestarauti - Vilnius nera svarus miestas. Centras svarus, bet kas aplinkui tai toli grazu iki to. Be to, tai ne miestieciu nuopelnas, kad centras svarus, o komunalininku. Gyvenu Vilniuje jau 6 metai ir ant ranku suskaiciuociau kiek kartu maciau pacius gyventojus pakeliant siuksles einant gatve, ar prie stoteliu ar kur kitur. Pakeiciau nemazai gyvenamuju vietu ir visi kiemai budavo apsnekrsti, laiptines purvinos. Isimtys nebent ten kur yra stipri butu bendrija, ir tai patys gyventojai nelabai tvarko - samdo kiemsargius ir ziuri kad jie atsakai dirbtu.
Kabokese gal ir trinames slaunimis, bet kaip smagiai laikomes padoraus atstumo stotelese, sedame trolebusuose i atskiras vietas, ne salia vienas kito, velgi ir vienetai sykiu kada nepazistamas uzkalbino tenoredamas tik siaip pasikalbeti arba pasisveikino nepazistamas zmogus. Kabokes cia netinka. Ten zmones geria. O alkoholis biski islaisvina, drasos priduoda, priedo jauni zmones ten eina linksmintis, gal ir poros ieskotis. Visiskai netinka kaip pavyzdys.
Bumblauskas teisus - mes vis dar alodininku visuomene. Kur Vilnius dingsta savaitgali? Kas kur tik gali - prie ezeru, sodybu, i kaimus, sodus. Prie zemes. Jaunimelis kiek geriau jauciasi, arba vilnieciai kuriems tai gimtasis miestas. Nevilniecius, drisciau teigti, retai Vilnius pakeri ir suzavi, kad jie cia noretu pasilikti visam.
Miestas turi buti gyvas, dinamiskas, niekada nemiegantis (Vilnius - priesingai, miegantis miestas apart kokio penktadienio, retais atvejais sestadienio). Su kultura reikalai kiek gereja is metu i metus, bet ir cia baisiai daug spragu. Vyrauja senojo tipo muziejai, praktiskai nei vienos laisvosios kurybines erdves. Tai galima traktuoti tiesiog kaip problemas, bet salia kitu pamastymu igauna kitokia prasme.
Evaldas // 2010-03-24 @ 20:45
>>Jexter “Kas kur tik gali - prie ezeru, sodybu, i kaimus, sodus. Prie zemes.” Tai ir sakau, antroji karta nuo žagrės :D
209 // 2010-03-24 @ 22:56
SPAUDŽIU RANKĄ, Jexter
eziukassukedais // 2010-03-25 @ 01:41
Jexter, keli momentai:
- pakelti šiukšlę mums vis dar yra didelis nusižeminimas, to tikėtis nereiktų. o kad kai kurios laiptinės purvinos - normalu. miestas ir turi pasižymėti įvairove. o kiemas kodėl švarus - dėl pačių gyventojų, ar jų prižiūrimų kiemsargių, jau ne taip svarbu.
- “šiaip pasikalbėti” taip pat nėra mūsų mentalitete. gi šiauriečiai. todėl ir atstumą palaikome troleibuse. o į klubus traukiame dėl noro turėti pasiteisinimą susipažinti :)
- Vilniečiu netampama per metus ar du, tad šviežių atvykėlių nepriskaičiuokime.
- Vilnius gyvas pradedant ketvirtadienio vakarais. Net ir žiemą.
Jexter // 2010-03-25 @ 11:38
Tai apie ka ir snekam. Jus rasete “Tik miesto žmogus jaučia pareigą susitvarkyti ne tik savo laiptinę, bet pasirūpinti bet kuria gatve - juk čia visur namai!” ” Tik pažiūrėkite, kokios švarios Vilniaus gatvės! ” Reiskia vilnieciai ne miesto zmones, jei tik savo laiptines priziuri? O gatves svarios tik centre.
Na siaurieciais lietuviu as niekaip nepavadinciau. Nei geografiskai, nei istoriskai, nei mentaliteto poziuriu. Nuo fino ugru ar skandinavu zenkliai skiriames. Va butent siaurieciai greiciau su tavimi pasisveikins ir pasikalbes gatveje, bent jau mano patirtis taip diktuoja.
Na ar ta gyvastis nuo ketvirtadienio vakaro prasideda nieko nekeicia. Ji uzsibaigia sestadienio vakaru. 3 vakarai is 7… reiskia miestas visgi miegantis :)
Apskritai tokie kriterijai kurie Jums buvo primesti Spakausko yra blogi. Uzkibote ant jo kabliuko. Pagal tokius kriterijus (svara, bendravimas) bet koks kaimas yra daug labiau miestas. Jie paprastai buna labai tvarkingi, aukstu tvoru ten nerasi, zmones vienas kitus pazista, padeda darbuose. Vadinasi tai miestas?
Gal vistik reiktu ieskoti kitu kriteriju?
Pirmiausia, pagal mane, tai mentaliteto klausimas. Mieste apsigyvenes zmogus turetu noretu nutraukti savo rysius su zeme, nebesijausti kaip kaimo bendruomenes zmogum, noretu buti laisvas ir nepriklausomas. Senu rysiu nutraukimas ir nauju, visai kitokiu, uzmezgimas ir turetu buti kertinis kriterijus. Ir tokiu turi buti ne keletas, tokiais turi buti kritine mase.
eziukassukedais // 2010-03-25 @ 11:44
Jexter,
kokie dar kriterijai turėtų apibūdinti miestą? Kontakto su žeme nutraukimo klausimas būdingas tik kaimui, kuriame svarbi žemdirbystė. O jei kalbėsime apie kitas urbanizuotas, bet miestu sunkiai vadinamas gyvenvietes? Kuo jos skiriasi nuo miesto, Tavo manymu? Smalsu :)
qq // 2010-03-25 @ 13:00
Svecias is Seulo (~11mln) karta pasake: man labai patinka tokie va mazi mazuliuciai miesteliukai, na pvz kaip jusu Vilnius….. :)
idomi tema // 2010-03-25 @ 23:49
Gal biski pradesiu nuo toleliau. Baigiau viena Vilniaus vidurine viename miegamuju rajonu, nors gyvenau centre. Is 26 bendramoksliu per paskutinius septynerius metus sutikau tik viena, ir ta tik dusyk. Keista, galvoju, kasdien slifuoju centrines gatves, o nieko nesutinku, negi visi emigravo? Paaiskinimas paprastas, niekada negrizau i rajona kuriame mokiausi. Mano klasiokai, kaip manau, ir koks 70 procentu Vilniaus gyventoju nebuvo centre per pastaruosius eile metu (na su isimtimi Hofo fejerverku paziureti). Esu sutikes zmoniu, kurie senamiestyje nebuve po penketa metu. Nera tai publikai ka veikti cia. Ka matome klubuose, centrinese gatvese, kinuose ir kavinese, tai vis tie patys zmones, miestieciai, graziai apsirenge europieciai. Puses milijono zmoniu mieste, centre pazisti visus ir visada sutinki tuos pacius veidus. Tai itartina. Tuo tarpu visi Zirmunai, Justiniskes, Lazdynai, Koralai ir eile kitu blokiniu getu niekuo nesiskiria nuo Visagino, Utenos, Alytaus ar Skuodo. Tuno ten zmones, nueidami tik i supermarketa ir poliklinika. Miesto jiems nereikia, jiems uztenka ju “pabegeliu centro”. Supriesinu centra ir miegamuosius todel, kad miegamuosiuose miesto nera ir niekada nebuvo. Cia nera miesto atributu, nera miestietisko gyvenimo, tai nelyg pabegeliu baraku teritorijos, ne daugiau. Pabegeliu is lietuviskos provincijos, kurie vaziavo cia pradedant sestuoju desimtmeciu augant miestui ir liko amzini pabegeliai is kaimo. jie ir ju vaikai. Del miegamuju, kuriuose susispiete 92 procentai vilnieciu ir pastaruju mentaliteto Vilnius nera tikras miestas. Vilniaus centras- kita kalba. Tai tarsi atskiras miestelis, atskira sala, kur sutinku su autoriumi, gali paragauti miesto skonio. Ir plusta cia is tu nuzmogintu miegamuju rajonu istroskusieji. Turbut todel rytoj ir as ten vel eisiu. Susitiksime, su pavasariu visus!
Jexter // 2010-03-28 @ 10:31
Geros pastorosios mintys. Buvau visai pamirses pamineti miegamuosius rajonus. Realiai dabar ka ir begaletume vadinti Miestu, tai tik centra. Ne daugiau.
Pirmiausia gal reiktu issiaiskinti terminus. Juk mes kalbame ne apie geografine savoka. Geografiskai cia viskas tvarkoje vadinti Vilniu miestu. Pagal lietuviska geografija tai didmiestis. Bet klausimas ne apie geografija. Klausimas greiciau apie mentaliteta. Todel rasysiu is didziosios raides - Miestas, kad nesimaisyti.
Mano manymu saitu su zeme nutraukimas vienas pagrindiniu veiksniu. Kaimui jis nera svarbus. Ten jo niekas nenori nutraukti, tai zmoniu pragyvenimo saltinis, dvasinis saltinis ir pan. Zmones apsigyvendami mieste atvyksta is kaimo. Ten jis palieka savo bendruomene (bendruomeninis jausmas kaimuose visada stipresnis) ir pradeda savarankiskesni gyvenima. Miestas padeda kurtis individualybei, kuri turetu buti visaip kaip skatinama Mieste. Taip yra zvelgiant is istoriniu poziciju. XXI a. gal nelabai tas tinka. Technologijos kitos. Per valanda gali iveikti 100 km atstuma. Gali gyventi lietuviskam didmiesti ir uzsiimti zemes ukiu prie Moletu. Taigi kurtis miestui nelietuvisku supratimu, o glabaliu - dabar sunku. Tai gali buti didele urbanizuota gyvenviete, bet ar ji bus Miestas?
Kodel svarbu Miestui nutraukti rysius su zeme? Tada ta energija imama naudoti kitur - prekyba, menas, administravimas, planavimas, mokslas. Kaimas turi naturalu grozio saltini - gamta, kurios grozis, net sakyciau, kiekvienam zmogui igimtas. Jei Mieste to grozio nera, reikia kurti kitoki grozi. Atsiranda menas. Menas yra butina Kulturos salyga. Kaip ir mokslas. Taigi Miestas kuria moksla ir mena is prigimties. Kitaip jame negali buti. Ar Vilnius tai daro? Buciau visiskai neobjektyvus jeigu sakyciau, kad ne. Beabejo Vilnius yra Lietuvos mokslo ir kulturos centras. Bet zvelgiant globaliau, kad ir Europos mastu ( ka cia jau pasaulio) Vilnius yra labai nereiksmingas abiem poziuriais. Pirmiausia salygojo miesto dydis (tik o,5mln.), o antra mentalietas (puikiai pazymetas “idomi tema” pasisakyme) - miestietisko mentaliteto zmoniu cia tik maza dalis, su kuria gali ussipazinti lankydamasis centre :)
Dabar pagalvojau, kad Jus, kaip vilnieti, gal kiek asmeniskai zeidzia nuomone, kad Vilnius nera Miestas? Bet as manau nera cia ko zeistis. Tiesiog reiktu objektyviai ziuret. Lietuvos mastu tai Miestas, Europos - ne. :)
zp // 2010-04-14 @ 09:35
“idomi tema” perskaite mano mintis. Puikus komentaras. Noreciau pastebeti, kad kiekvienas miestas susideda is keleto centru, tokie centrai ir rysiai tarp ju ir sudaro miesto karkasa. Taip ir Vilnius turi keleta centru is kuriu vienas yra “istorinis miesto centras”, mazdaug apie sita dali ir sukasi miestietiskas gyvenimas. Tokie rajonai kaip Karoliniskes, Lazdynai turi savo nedidelius visuomeninius centriukus ir realiai veikia kaip atskiri miesteliai didesnio miesto strukturoje, tokio rajono gyventojas taip ir lieka “lazdynieciu”, o ne vilnieciu… Jie eina i savo rajono “krautuve”, socializuojasi prie vietos poliklinikos, ilsisi gretimame parkelyje, arba blogiausiu atveju ant suoliuko prie laiptines duru, o savaitgali nori isvaziuoti i gamta, i kolektyvini soda. Ten atskiras pasaulis su savomis problemomis ir specifika…
p.s. svariausios gatves kurias maciau keliaudamas buvo suvalkijos miesteliuose. Tikras miestas per visa savo istorija, niekuomet nebuvo svarus, jis pernelyg dinamiskas, kad jame suvaldytum kiekviena gyventoja. Kai ankstyva sestadienio ryta iseinu is namu ir priesais laiptines duris pamatau kazkieno palikta kalna prauzusios nakties irodymu (kazkodel lipnaus grindinio, sutryptu akiniu, brangaus alkoholio ir pigaus greiymaiscio liekanu), kuriuos netrukus pasleps darbstaus kiemsargio rankos, vat tada pajuntu, kad gyvenu tikrame mieste, mieste kuris nemiega (bent tris naktis is septyniu).
keistuolis ir raišas ponas // 2011-09-15 @ 19:12
Tai gal sugalvokim dar idiotiškesnių kriterijų kas yra miestas?
Pvz. aš siūlau įvesti kriterijų- “kinų restoranų skaičius” ir jei gyvenvietėje yra daugiau kaip 50 kinų restoranų- tada tai miestas, nes miestietis turi mokėti kinų lazdelėm naudotis- juk kinų daug, vadinas privalo turėti miestų, kaip ir korėjiečiam “miestas” yra kokio nors medžio dievo duotybė, nors jie ten ir šunis Kalėdoms valgo, tad ir kinų lazdelės yra miestiečio atributas (??). Vilniuje tokių maisto sugriebimo vietų virš 80, tad su geru “zapasu” jis yra Miestas, tuo tarpu Minske, Kijeve, Krokuvoj tiek kinų restoranų nėra (gal jiems neskanu ar šiaip neaktualu- kas ten žino, bet nesvarbu), todėl skelbiu, kad Krokuva nėra miestas, o Vilnius yra. Neabsurdas? :D
Jums ne tik, kad Baudrillard’ą ar Bourdieu reik skaityti, bet bent jau Samalavičių, Gudavičių, Miškinį, Vanagą, Burinskienę ar Čaplinsko ir Venclovos sintetiką, Vorobjovo įžvalgėles vis užmetant akį į Bulhako fotografijas, nes tuoj prieisit išvadų, kad Europoje yra tik vienas miestas- juk miestas tegali būt ekumenopolio dvi centrinės gatvės ir ne kitaip- juokdariai :D
Apskritai Vilnius yra artimas Senosios Graikijos polio dydžiui- neveltui Šiaurės Atėnai, tik gal kiek stambokas kaipo tokiai kategorijai, nors, anot pasisakiusių, atrodo, kad ir Aristotelis tebuvo kuklus kaimietis iš kokio tai Alytaus ar Panevėžio dydžio gyvenvietės (jokiu būdu ne miesto), kuris visiškai užgęsta (??) toje vergų ir pilkos masės statistinėje populiacijoje, neturinčios balsavimo teisės…
Neburkim iš puodų šukių!
palikti komentarą