BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ežiukas Vilniuje

Įrašai su tema 'Susisiekimas'

SĮSP vadovas apie įlipimą per priekines duris

parašė: eziukassukedais · 2009-11-19 · 13 komentarai

Sakiau, kad dabartinis SĮSP vadovas paskutiniu metu renka pliusus. Štai dar vienas: pamenat siūlymą viešajame transporte įlipti per priekines duris? Vienas blogo skaitytojas apie tai susirašė su dabartiniu SĮSP vadovu Gintu Bliuvu. Abiejų sutikimu, dalinuosi pokalbiu (kad neliktų vietos klaidingoms interpretacijoms, susirašinėjimą talpinu visiškai copy-paste)

Karolis Balsys: Rašau, nes jau seniai kirba mintis apie vieną esminį pakeitimą miesto viešajame transporte, kuris galbūt atneštų daug naudos.
Kalbu apie keleivių įlaipinimo/išlaipinimo tvarkos pakeitimą.
Siūlome (nes jau ir daugiau vilniečių pradėjo apie tai kalbėti pvz. čia: http://eziukasvilniuje.blogas.lt/lipam-per-priekines-duris-817.html) įgyvendinti keleivių įlaipinimo per priekines duris ir lygiagretaus išlaipinimo per visas kitas duris sistemą.
Mano manymu tai būtų akivaizdi nauda dėl šių priežasčių:

1. Nebūtų važinėjančių be bilieto;
2. Radikaliai sumažėtų keliančių netvarką, nešvarių, girtų ir pan. keleivių skaičius, išaugtų paslaugos kokybė;
3. Būtų galima optimizuoti kontrolierių skaičių.

Klaipėdos mieste (ir beveik visuose kituose Europos miestuose kur teko pabuvoti) tokia tvarka yra įgyvendinta.
Taigi yra surasti ir būdai išspręsti kylančias problemas bei efektyviai įdiegti tokią sistemą.

Gintas Bliuvas:
ačiū už pasiūlymą. Diskutavome trumpai su AP ir TP atstovais. Yra keletas kliūčių pilnam įdiegimui:
1. Pailgėtų įlipimo laikas, ypač prailgintose transporto priemonėse. Tai sukeltų papildomų problemų kai kuriose stotelėse, pvz., stotelėje prie Žaliojo tilto, kur šiuo metu pravažiuoja apie 90 autobusų ir troleibusų per valandą;
2. Pailgėtų maršruto nuvažiavimo laikas, todėl, norint išlaikyti tą patį dažnumą, reiktų išleisti papildomą tr. priemonių kiekį.
3. Kai kuriuose autobusuose (Karosa) nenumatytas įlipimas/išlipimas per priekines duris.
4. Parkai nurodo, kad buvo bandoma taip daryti 1996 metais, bet ši idėja nepasiteisino, ypač piko metu.

Tačiau mano nuomone, pati idėja yra tikrai gera, ir ją reiktų bandyti įgyvendint, pradedant, pvz., nuo troleibusų, kur nėra techninių kliūčių šiam principui įgyvendinti. Su laiku gal pavyktų suformuoti keleivių įpročius, gaunant ir Jūsų laiške minėtas naudas.

Karolis Balsys: Šiuo metu interneto svetainėje vyksta gyvos diskusijos apie šią idėją.
Galbūt neprieštarautumėte, jeigu šie el. laiškai, nekeičiant jų, būtų paskelbti http://eziukasvilniuje.blogas.lt svetainėje?

Gintas Bliuvas: didelių prieštaravimų tikrai neturiu, tačiau tik norėčiau pabrėžti, kad tai tik mintys ekspromtu, kurias gavau iš AP ir TP žmonių, nes mes buvome susitikę kitu klausimu, ir tai reiškia, kad tai nėra mūsų galutinė pozicija ar nuomonė po detalaus problemos išnagrinėjimo. Dabar bandysime diegti priemones, padidinančias informacijos apie važiavimą viešuoju transportu prieinamumą ir suprantamumą pačiose transporto priemonėse (pvz., ne tik važiavimo taisyklės tekstiniu pavidalu, bet ir atvaizdavimas piktogramomis). Tikimės , kad bus sutvarkyta ir ateityje plečiame informacinių švieslenčių stotelėse sistema, pilnai pradės funkcionuoti el. bilietas.
Galima sutikti su svetainių komentatorių nuomone apie užsienio pavyzdžius, bet iš ties šis matomas rezultatas yra transporto organizatorių pastangų ir keleivių kultūros visuma, ir mes tokiu keliu turėtume eiti.

—-

Taigi idėja nėra nežinoma. Ir net bandyta. Žinoma, kaip visad įgyvendinimui kliūčių milijonas, tačiau jas tikrai galima spręsti. Būtų labai įdomu išgirsti, jei bus priimtas koks nors sprendimas. Beje, džiugu matyti, kad SĮSP vadovas visai noriai atsakinėja į laiškus ir netgi įtraukia juose iškeltų idėjų diskusijas į savo susitikimus su kitais vadovais.

Ačiū Karoliui už pasidalintą pokalbį!

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

SĮSP vairuotojus mokys švelnaus važiavimo

parašė: eziukassukedais · 2009-11-18 · 6 komentarai

Ar teko kada bevažiuojant troleibusu pagalvoti mhm, jaučiu visu kūnu: už vairo - tikras vyras ir tada stverti už turėklo, nes transporto priemonė vos ne prasisukančiais ratais rauna iš vietos - juk užsidegė žalias šviesoforo signalas. Taip, turime šiokių tokių problemų su agresyviu vairavimu - net ir sėdint už troleibuso vairo. Bet žinot ką? SĮSP už tokius šposus vairuotojus baus! Way to go!!!

Staigus judėjimas iš vietos, kirtimas per stabdžius, pradėjimas judėti žmonėms nespėjus sulipti, nemalonus bendravimas - nedažnai, bet vis dar pasitaikantys dalykai viešajame transporte. Pagaliau tai pastebėjo SĮSP (man visai patinka naujasis jų vadas - apie šiandien planavau postinti kitą įrašą, jam duodantį dar 5 karmos taškus) ir nusprendė spręsti. Kiek supratau iš straipsnio, vairuotojas bus baudžiamas finansiškai ir/ar papeikimu, jei bus gautas skundas apie grubų vairavimą. Žinoma, nereiktų persistengti ir skųstis dėl vieno ar poros patąsymų (juk mieste pasitaiko avaringų situacijų!), tačiau piktybinis lenktyniavimas gatvėse labai puikiai jaučiasi.

Taigi netylėkit ir praneškit SĮSP apie vykstančius šposus. Jei būsite patąsyti, rašykit laiką, troleibuso nr ir aplinkybes į info@vilniustransport.lt. Prisidėsit prie vairuotojų auklėjimo.

Beje, jei kas iš SĮSP skaitote šį įrašą, siūlau prie keleivių tąsymo ir mandagaus bendravimo pridėti reikalavimą sustoti PRIE PAT šaligatvio borto, o ne metro atstumu. Žemagrindės transporto priemonės tuo ir patogios, kad į jas galima įlipti vienu žingsniu, net nepakeliant kojos. O daug vairuotojų sustoja bilekur - tenka nulipti nuo borto ir paskui kopti į troleibusą. Jaunuoliui - tai problema menka. Senyvam žmogui - nemaža. O neįgaliajam - gali tapti neįveikiama. Kam tada žemagrindžių tvarkaraščius geltonai žymėti?..

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Lipam per priekines duris?

parašė: eziukassukedais · 2009-11-11 · 33 komentarai

Bekalbant apie benamių problemas viešajame transporte, komentaruose dažnai prisiminta idėja apie Klaipėdoje veikiančią tvarką, kai keleiviai įlipa pro priekines duris. Gal ir mum taip reiktų?

Tokia sistema, atrodo, uostamiestyje pasiteisino. Kiekvienas keleivis privalo lipti per priekines duris ir:
a) parodyti nuolatinį
b) prie vairuotojo akių pažymėti veinkartinį bilietą
c) nusipirkti bilietą

taigi vairuotojas atlieka kontrolieriaus vaidmenį, o taip pat gali „filtruoti“, kas įlipa į transporto priemonę. Benamiai, manau, net nebandys prasmukti. Tuo pačiu galima sumažinti kontrolierių pajėgas - mažiau išlaidų ir mažiau konfliktų (aš vis dar už visuomeninio transporto patrauklumo skatinimą siekiant, kad kuo daugiau žmonių iš automobilių persėstų į troleibusus). Galima kalbėti apie grėsmę, kad keleiviai įlips per vidurines duris ir bandys taip važiuoti zuikiu, bet nuo to apsisaugoma labai paprastai: vairuotojas per veidrodėlį pamato, kiek žmonių įlipo ir nepajuda iš vietos, kol jie visi neprieis iki kabinos parodyti bilietų. Esant reikalui galima per mikrofoną pakviesti. Jei tai piktybiniai jaunuoliai, keleiviai juos tikrai nugabens arba išlaipins, nes niekam nesinori stovėti vietoje.

Reali problema - grūstys prie durų. Išorėje - nes daug laukiančių, viduje - nes žmonija nesugeba pajudėti tolyn į transporto priemonės gilumą ir susidaro didelis žmonių kamštis. Pastaroji problema yra grynai kultūrinis bruožas, kurį galima išmušti su laiku. Sulipimas - kiek problematiškesnis reikalas. Jį įmanoma trumpinti išugdytu įpročiu pinigus, dokumentus ir bilietus išsitraukti iki įlipant į priemonę. Beje, eilės susidarytų tik didžiosiose stotelėse.

Dar vienas dalykas - kaip žmones įpratinti prie naujos tvarkos? Vien informacinių pranešimų tikrai neužteks. Žmonės jų nemato. Kai pusė žmonių sulips per vidurines/galines duris, bus jau tikrai ne laikas rėkti ant jų ir kviesti įlipti iš naujo - per priekines duris :) Tuštesnėse stotelėse galima bandyti pirmiausia žmones suleisti tik per priekines duris, o paskui, jas uždarius, atverti vidurines/galines. Bet aktyviose stotelėse tai bus visiškas pragaras! Gal galit papasakoti, kaip tai sprendė Klaipėda?

Beje, jau dabar daugumoje troleibusų neleidžiama išlipti per priekines duris - tik įlipti. Gal čia pradėta auklėjimo akcija šiam reikalui?

Žiūrint į apklausą vėl skaitytojų statistinė pozicija gerokai skiriasi nuo to, ką aprašau. Gal galite paargumentuoti, kodėl esate nusiteikę prieš įlipimą per priekines duris?

Na, bet kuriuo atveju reikia sulaukti visų SĮSP vadovų dramų pabaigos, o tada galbūt laukti kokių tai pokyčių. O kolkas gyvensim kaip gyvenom.

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Miestų vystymasis [4/4]: Šiuolaikinis Vilnius ir sprendimai

parašė: eziukassukedais · 2009-08-31 · 5 komentarai

Foto iš miestai.net

Įdedu paskutinę ilgojo rašinino apie miestų vystymąsi, parašyto mano bendravardžio Domanto, architektūros studento. Ačiū jam - iš komentarų matau, kad įdomu ne tik man, bet ir jums :)

Anksčiau publikuotos dalys:

  1. Etapai
  2. Sovietmetis
  3. Mobilumas

O šiandien - apie tai, su kokiomis problemomis susiduria šiandieninis Vilnius ir kokiais būdais jas galima spręsti.

ŠIUOLAIKINIS VILNIUS

Labai daug problemų jau aptariau tačiau nei vieno sprendimo. Didžiausia šiuo metu problema yra chaotiška miesto plėtra. Gal skamba keista: peikiau normuotą ir planinę plėtrą, dabar vėl blogai. Esmė ir yra rast tą viduriuką. Šiuo metu nėra urbanistinės politikos nei Lietuvoje, nei Vilniuje. Tiksliau miestas net neturi vizijos koks jis nori būti.

Chaotiška plėtra lemia porą problemų: pirma, miestas „skysta” - gyventojų tankis mažėja (skamba keista tačiau taip yra, nes kuriasi vis nauji visai prie Vilniaus neprijungti gyvenamieji rajonai); antra, miesto centras miršta. Miesto centre nebelieka gyventojų, tai nuomojamų prabangių butų, kavinių ir parduotuvių rajonas, kuris dieną būna perpildytas, o vakare apmiršta, nes toli kitų gyvenamųjų rajonų. Vilniečiai vis rečiau čia užsuka, nes neranda pramogų skirtų visai šeimai, čia nepatogu atvykti vakare, nes sunku grįžti naktį, gyvenamoji vieta čia per brangi, kad atsirastų nuolatinių veiklių gyventojų. Iš dalies dėlto ir nepritariu įvažiavimui i centrą apmokestinimui, nes jis tik dar laibiau jį žlugdys, nors bendrai paėmus transporto srautą jame reikia mažinti.

Tai pat netikiu Vilniaus Kauno dvipolio idėja, nes kaip minėjau gyventojai nenori praleisti kelionėms per dieną daugiau nei 1h (bendrai nuo durų iki durų pirmyn ir atgal). Tokia idėja buvo iškelta į politinę areną, nes tuo metu buvo norima gauti ES paramą Lietuvos regiono miestų plėtra. Tačiau ES nekreipia dėmesio į atskirus rajonus. Tokią paramą gauna tik ES miestai kuriuose gyvena virs 1mln žmonių. Dėl to ir buvo organizuojama idėja, administraciniu būdu apjungti šiuos du miestus. Deja jie kol kas yra per daug savarankiški, kad susidarytų tvirtas metropolio ryšys.

KĄ REIKIA KEISTI

  • Visų prima modernizuoti viešojo transporto sistemą. Padaryti ją lanksčia kiekvienam gyventojui, o svarbiausia - patrauklią. Pritarčiau metro idėjai, nes jis leistų pasiekti centrą greičiau, taip tapdamas patrauklus.
  • Antra, derinti skirtingas susisiekimo sistemas. Atvažiavai dviračiu iki rajono pagrindinės stotelė, palikai saugykloj, o toliau autobusu į centrą.
  • Pratinti miestiečius prie viešojo transporto. Parkavimo skaičiaus mažinimas yra vienas iš sprendinių, tačiau tai netaikytina gyvenamiesiems rajonams. Žmonės turi teisę laikyti mašinas, prie namų saugiau ir patogiau. Reiktų siekti kad, jomis jie naudotųsi racionaliai: važinėtu ne po vieną; rinktųsi jas tik tolimoms kelionėms.
  • Centro atžvilgiu, reikia riboti eismą, tačiau parengti infrastruktūrą jį pasiekti: įrengti parkavimo garažus periferinėje senamiesčio teritorijoje, mažinti parkavimo skaičių pačiame senamiestyje. Taip senamiestis nebetaps patrauklus vien pasiturintiems, visi norintys gali atvažiuoti iki jo, bet po jį vaikšto pėsti.
  • Plėsti dviračių takų tinklą. DVIRAČIŲ TAKŲ, bet ne dviračiams skirtų juostų šaligatvyje. Jos absurdiškos. Tikrų dviračių takų vos keletas Vilniuje: palei Nerį ir į Nemenčinės pusę.
  • Mažinti švytuoklės principą, labiau integruoti atskirus funkcinius rajonus, juose kuriant pramogų, ir administracinius centrus. Gana neblogas pavyzdys Karoliniškės, kur esame laisvame, plote įkurta Sodra, Impuls sporto centras.
  • Organizuotai plėsti priemiesčius: leisti statyti namus tik paruoštos infrastruktūros plotuose, su bendra architektūrine sistema, vystant susisiekimą su artimiausiais viešojo transporto mazgais. Netoliese kurti ir mažus administracinius centrus. Neleisti tokiems rajonams tapti tik miegamaisiais.

——

Jei kas turite pasakyti tema, kuri būtų įdomi EziukasVilniuje.lt blogui, parašykit man laiškelį :)

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Miestų vystymasis [3/4]: mobilumas

parašė: eziukassukedais · 2009-08-13 · 4 komentarai

Tęskime su architektūros studento atsiųstu tekstu apie miestų vystymosi etapus! Jūsų dėmesiui - priešpaskutinė dalis išskirtinai apie susisiekimą mieste:

MOBILUMAS

Mobilumas tai žmonių judėjimas mieste. Jis priklauso nuo daugybės faktorių: gyvenamosios ir darbo vietos, geografinio miesto išsidėstymo ir pan. Trumpiau tariant kiekvienas miestas savitas savo gyventojų judėjimo specifika. Kai kuriuose miestuose yra upės, kiti gi turi labai aiškiai atskirtus funkcinius rajonus (miegamieji, pramonės, administraciniai centrai).

Kiekvienas kasdien judame į mokyklas, universitetus ir darbovietes tai ir sudaro visą miesto judėjimas. Ištirta, kad miestietis vidutiniškai kelionei į darbą (ir kitas įstaigas) ir atgal per parą linkęs skirti 1h. Ilgesnis kelionės laikas kelia diskomfortą. Pėsčiomis gyventojas linkęs eiti iki 15min. toks turėtų būti maksimalus atstumas iki stotelės.

Kol miestai buvo maži, arba kamščių nebuvo juos puikiai tenkino pėsčiųjų ir viešojo transporto eismas. Nauji rajonai kūrėsi tik ten kur buvo pasiekiamas viešasis transportas, tokia plėtra buvo tikslinga ir normatyvinė. Atsiradus automobiliams žmonės pradėjo kurtis atokesniuose, gamtos apsuptuose rajonuose, norėdami pagerinti gyvenimo kokybę. Tai leidžia finansinės šių laikų galimybės. Tačiau pinigine išraiška toks judėjimo būdas yra pats blogiausias. Pervežti viena keleivį automobiliu yra žymiai brangiau nei autobusu. Beje gal atrodo keistai, tačiau urbanistai skaičiuoja ir tokius dalykus. Į šią kaina įeina kelių priežiūra, kuras, automobilio išlaikymas ir t.t. Tikslinga būtų, kad visi miestiečiai keliautų į darbą troleibusu ar autobusu ar dviračiu.

Deja Vilniuje tai neįmanoma. Miesto viešasis transportas (turiu omenyje pačią sistemą) nebuvo modernizuotas. Keleivių srautas per didelis, atstumai irgi. Dviračių sistema irgi nebūtų veiksminga daugeliui gyventojų, nes vargu ar į 1h laiką sugebėtume sutalpinti pvz. lazdynų, ar santariškių gyventojo kelionę pirmyn ir atgal iki centro. Nepamirškime įskaičiuot į šį laiką pasiruošimo važiavimui. Man pavyzdžiui jis trunka, nemažiau 10min. kol nueinu į rūsį ištraukiu dviratį, atrakinu spyna, atsiraitoju kelnes.

Miesto centras tapo užgrūstas automobiliais, eismo srautas per didelis, mažoms senamiesčio gatvelėms. Tokios yra Vilniaus problemos.

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Viešieji dviračiai: trečias kartas nemeluos?

parašė: eziukassukedais · 2009-07-01 · 11 komentarai

Ok, jau trečią kartą keliama viešjų dviračių idėja Vilniuje. Pirmąkart sistema pasirinkta kiek per primityvi - nepasiteisino. Antrąkart viskas, atrodo, daryta teisingai. Deja, dėl fakin politikų (atėjom (p)Imbrasas) projektas net nepradėtas įgyvendinti. Naujasis meras, panašu, prisiminė Zuoko norą Vilniaus problemas spręsti dviračiais. Taigi už įvažiavimą į senamiestį surinktas lėšas planuojama įrengti viešąją dviračių nuomos sistemą. Tikiuosi išliks ir pradinė Zuoko idėja juos trumpam laikui ne nuomoti, o duoti už dyką. Arba nuomoti, bet už nedidelį abonentinį mokestį.

Nuoširdžiai: nuolat susiduriu su situacijomis centre, kai verkiant reiktų dviračio, o jo šalia nėra, tad tenka vilktis kojomis. Tuomet taip pasvajoju apie tokią prabangą…

Gal trečias kartas nemeluos?

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Miestų vystymasis [2/4]: sovietmetis

parašė: eziukassukedais · 2009-06-22 · 12 komentarai

Tęsiu įrašų seriją apie susisiekimo vystymąsi, kurią parašė vienas iš blogo skaitytojų. Pirmame poste kalbėjome apie vystymosi etapus. Šįkart - apie tai, kas Vilniuje dėjosi sovietmečiu. Tai yra ypatingai svarbu, kadangi plėtra tuo metu labai didelė ir daugelis miesto problemų yra paveldėta būtent iš tų laikų.
SOVIETMEČIO PLĖTRA

Norėčiau gal kiek labiau panagrinėt būtent šį laikotarpį iš esmės tai 2-as miestų vystimosi etapas, nes jis lėmė gana daugelį šiandieninių problemų. Sovietmečiu buvo aktyviai planuojami, ne tik miestas, bet ir jo sistemos. Kaip jau kai kurie žino, buvo sukurti apie 10 pagrindinių centrų - miestų, kurie užsiėmė atskiromis pramonės šakomis. Iš dalies tai gerai, nes atvirkščiai nei Latvijoj ar Estijoje, gyvenimo kokybė Lietuvoje pakankamai tolygi visoje Lietuvoje. Dabar pagrinde liko tik 5 miestai (Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys), kurie išlaikė šį statusą, o realiai ekonominę galią, galinčią keisti aplinkinius miestelius ir kaimus, turi Vilnius, Klaipėda, Kaunas (išvardinta, pagal ekonominę galią). Beje Kaunas turi mažiausiai transporto problemų.

Sovietmečiu vyko intensyvi miestų raida, buvo kuriami atskiri funkciniai rajonai. Kiekvienas rajonas, turėjo aiškią funkciją, buvo atskirtas tam tikru atstumu nuo kito, ir priklausė nuo kitų funkcinių rajonų. Tai lėmė gana didelį žmonių mobilumą, nes kiekvieną dieną žmonės turėjo važiuoti į darbą, poilsio-į centrą, ar prekių į turgavietę - vis į kitą rajoną. Anuomet viešasis transportas buvo pajėgus tam gyventojų kiekiui ir poreikiams. Savo mašinų mažai kas turėjo, tai lėmė greitą susisiekimą. Dabar gi, pripažinkime, turime didesnę laisvę ir didesnius poreikius judėti mieste. Dirba, ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai nebelanko mokyklų esančių šalia namų. Padidėjo gyvenančių užmiestyje, atvažiuojančių kasdien į Vilnių. Išsivystė švytuoklės principas: ryte visi link centro, vakare visi į priemiesčius ir gyvenamuosius rajonus. Jei nebūtų buvusio tokio raiškaus funkcinio atskyrimo, žmonės dirbtų arčiau namų, galėtų tvarkyti administracinius poreikius savo rajone.

Dar vienas aspektas - parkavimo skaičius visame mieste. Sovietmečiu pagal reglamentą tokių vietų turėjo būti 0,8 vienam butui, todėl grynai sovietmečiu statytuose rajonuose turime parkavimo problemas. Šiandien šis skaičius 1,2. Architektai pataria projektuoti 1,5 vietų automobiliams. Deja, įmonėms, statančioms dėžutes, neapsimoka statyti pažeminių garažų, o būtent tokius ir telieka įrengti, nes reglamentas numato, kad visos namo mašinos turi tilpti jo sklype. Atsirado siūlančių statyti bendrus garažų kompleksus kvartalams ir taip mažinti reglamentuojamą automobilių skaičių butui. NEsąmonė. Sovietmečiu irgi buvo garažai, kuriuose žmonės turėjo laikyti automobilius, iki kurių turėjo važiuoti troleibusais ar eiti daugiau nei 15 min. Absurdas. Tai irgi lėmė dabar turimą parkavimo problemą. Dabar gi, norint statyti tokius garažus, reiktų pirkti atskirus žemės sklypus, kuriuose stovėtų pustuščiai gargarai, estetiškai tik darkantys rajono estetiką. Ir kas užtikrintų, kad tokie būtų statomi? Jeigu žmogus tingi nueiti 300metrų iki stotelė, tingės ir iki garažo.

Kitas elementas sovietmečiu, buvo kolektyviniai sodai, kurie taipogi dirbtinai kėlė gyventojų judėjimą, Viskas tapo išmėtyta: būstas, garažas sodas. Deja buvo tokia politika: visi lygūs. Visiems neužteko sklypų su gyv.  namais ir garažu užmiestyje, todėl sudalino į mažus sklypelius kolektyviniais sodais. Šiais laikais, šie sodai tapo chaotiškomis gyvenvietėmis, be reikiamos infrastruktūros (vandentiekio kanalizacijos, šildymo sistemos), be vieningos architektūros ir su per didelio atstumu nuo centro.

Taigi dabar maždaug aišku, iš kur dabartinės Vilniaus problemos. Kitame įraše - kiek konkrečiau apie dabartinę mobilumo mieste situaciją.

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Judėk ir būk išskirtinis!

parašė: eziukassukedais · 2009-06-10 · 15 komentarai

Gavau tokį komentarą nuo penkto levelio įraše apie elektrinius sunkvežimius:

Lietuviam pirma reik pasigydit smegenis, nusileist ant žemės ir papraktikuoti šitus: http://www.flickr.com/photos/16nine/sets/72157603273698845/

Visiškai sutinku. Dar reiktų išbandyti paspirtukus, kurie Berlyne prieš penketą metų buvo labai aktyviai naudojami (visų - net ir senyvo amžiaus žmonių).

Bet žinot, pagalvojau, kodėl to pas mus nėra. Taip, kalbant apie krovininius dviračius, galima šnekėti ir apie infrastruktūros nebuvimą - sunku ant bordiūro su tokiu užvažiuoti. Bet čia gi pasiteisinimai - kasdieninėms kelionėms pavyktų rasti maršrutus be kliūčių. Visgi manau, kad čia labiausiai veikia mūsų netolerantiškumas kitokiems.  Kas būtų, nei Gedimino pr pravažiuotų aparatas, kaip nuotraukoje. Įsivaizduoju jau, kiek kreivų žvilgsnių ir komentarų susilauktų…

Manau, kad dažnai per daug galvojam, ką apie mus pamanys kiti, o šio mąstymo pasekoje stebimės, kai kažkas šalia apie tai nepamąsto (na, ir padaro kažką kitaip). Manau tai viena iš priežasčių, kodėl dar taip mažai eksperimentuojam ir su tais pačiais dviračiais, ir kitomis transporto priemonėmis: ką kaimynai pasakys, jei ne su savo audine (vos judančia ir ryjančia 10l/100km) į darbą važiuosiu?

Chebra, o gal specialiai būnam kiekvienas išskirtinis?! Gebėjimas negalvoti apie kitų požiūrį - šioks toks visuomenės brandumo ženklas, sakyčiau.

P. S. Gal matėt nebrangių ir atlaikančių 21-erių jaunuolį paspirtukų? Arba gal turit ir norit parduoti/padovanoti? :)

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas

Dvimiestis: priemonės

parašė: eziukassukedais · 2009-06-09 · 7 komentarai

Pirmame įraše pristačiau pagrindines idėjas, kodėl ir kaip gali susijungti du didžiausi Lietuvos miestai - Vilnius su Kaunu - ir suformuoti dvimiestį. Šįkart - apie priemones. Kokiais gi būdais tas susijungimas turėtų įvykti ir kaip jis atrodys.

Dipolio vystymas planuojamas trimis aspektais:

  1. Susisiekimas
  2. Ekonomikos plėtra
  3. Turizmo plėtra

Pasismulkinkime:

1) Susisiekimas

a) Tarp miestų. Laiko prasme Vilnius ir Kaunas daug labiau suartėtų, jei turėtų gerą tarpusavio susisiekimą. Tam norima visą atkarpą kelio paversti automagistrale, kad automobiliai galėtų lėkti 130km/h greičiu. Deja, tam yra duag trukdžių, tačiau bent didžiąją dalį kelio, manau, sutvarkys. Kitas dalykas - greitasis traukinys. Jis, planuojama, turėtų visą atstumą skrieti 160km/h greičiu. Taigi teoriškai kelionė tarp miestų užtruktų mažiau, nei 40min. Beje, reiktų pakoreguoti ir miestų viduje esančias susisiekimo sistemas tarpusavy.

b) Tranzitinis. Oro uostų, logistikos centrų ir geležinkelio stočių rekonstravimas. Per Kauną eina Rail Baltika ir Via Baltika transporto arterijos, kurias prijungus prie Vilniaus, turėtume daug naudos. Kitas variantas - geras susisiekimas su oro uostais. Ar ne kietai būtų, jei sistema veiktų taip gerai, kad galima būtų pardavinėti vieną lėktuvo bilietą skrydžiui su persėdimu dipolyje: atskristi į Kauną, o toliau kelionę tęsti iš Vilniaus! Taip taip, suprantu, bet juk kalbame ne apie 2 ir ne 5 metų perspektyvą, todėl vizija - būtina!

2) Ekonomikos plėtra

a) Verslo ir pramonės apjungimas. Kaunas ir Vilnius sumoje turi virš 6000ha pramonės teritorijų. Planuose - elektroninė infosistema, leidžianti keistis aktualiais duomenimis.

b) Žinių ekonomika. Viso 10 universitetų: milžiniškas potencialas IT, biotechnologijos ir lazerių srityje. Jei nuosekliai vystytume šias sritis, Europos kontekste galėtume užimti labai stiprias pozicijas.

3) Turizmas

Visų pirma, turi būti derinamos plėtros strategijos, vystoma daugmaž vieninga rinkodara užsienyje bei bendradarbiavimas tarp turizmo centrų.

Planuojami tokie projektai, kaip programas “Dvimiestis - Europos geografinis centras”, “Modernusis Kaunas”, “Energolendas”, “Panemunės pilys”, “Birštono kurortas”, “Rumšiškės” ir kiti. Energolendas, beje, žiauriai ambicingas Elektrėnų projektas jaunimo pramogoms. Žiauriai sergu, kad jis atsigautų po sunkmečių (kurie baigsis jau birželio 21, jeigu ką).

Ir galų gale, mane labiausiai sužavėjęs projektas - dviračių trasa „Keturios sostinės“: per Vilnių, Trakus, Kauną ir Kernavę.

Sėkmingam darbui turėti planą svarbu. Jį čia pateikiau labai bendrais bruožais - pasigilinti galima peržiūrint medžiagą vilnius.lt/dipolis svetainėje. Dabar belieka „smulkmena“ - įgyvendinimas. Jis nors ir lėtai, bet juda. Apie iki šiol nuveiktus žygdarbius papasakosiu trečiajame dvimiesčio serijos įraše.

Rodyk draugams

Temos: Kita · Statybos · Susisiekimas

CarGo: ateities krovininis miesto automobilis

parašė: eziukassukedais · 2009-06-02 · 4 komentarai

Turiu silpnybę įdomiems susisiekimo priemonių konceptams. Nesvarbu, jie jau veikiantys produktai, ar tik kažkieno fantazijos vaisius, tačiau duoda peno apmąstymams, kaip toliau gali vystytis miesto transportas, kokių įrenginių pagalba judėsime po 10 ar 20 metų.

Štai vienas įdomus sprendimas: CarGo

Pagal idėją jis skirtas krovinių išvežiojimo paslaugoms, tačiau patys principai tinkami ir keleivių transportavimui. Taigi mintis ta, kad automobilis turi statmeną, į kuprinę panašią, bagažinę, į kurią galima sukrauti šiokios tokios smulkmės. Tačiau esant reikalui, ratų bazė pailgėja, kuprinė nusileidžia iki horizontalios padėties, praplatėja ir pavirsta atvira bagažine. Žinoma, ratai sukami elektra.

Idėja ta, kad mieste reikalingas mažas ir judrus automobilis. Jį ir lengviau valdyti, ir taupomas kuras, mažiau teršiama, trumpinami kamščiai ir t.t. Kai reikia vežti krovinį - viskas ok ir su dideliu. Bet kai iškrauni, tai kam transportuoti orą? Galėtų kas nors panašų sprendimą pasiūlyti ir keleivių vietų keitimui mobilumo sąskaita: jei važiuoji vienas, turi mažą auto. Esant reikalui, gali išsiplėsti ir vežtis draugus.

Rodyk draugams

Temos: Susisiekimas · Technologijos