Žmogus tinginys iš prigimties - jei yra kas darbą atliks už jį, tai pats sėdės ir sėdimosios nejudins. O paskui suvaidins ekspertą ir už jį atliktą veiklą sukritikuos iki negalėjimo. Įdomiausi dalykai dedasi, kai to „kažko“ nebelieka. Staiga dingsta ekspertiškumas ir atsiranda veiklumas: pasirodo mes ir patys turime rankas!!!
Šiuo konkrečiu atveju apie valstybę ir jos piliečius kalbu. Staiga nebeliko to pinigų maišo (na taip, mūsų pačių mokesčiais užpildyto - bet vistiek pilno), kuris rūpinosi duona ir žaidimais. Tai ką, badausim ir liūdėsim? Neee! Greičiau prisiminsim protėvių darbštumą ir pasiraitosim rankoves! Po poros metų skundimosi krize pagaliau pradeda rastis vis daugiau požymių, kad žmonės moka savimi rūpintis - ir net petis-petin su kaimynu!
Štai, miestui pristigus pinigų šventiniams renginiams, keli Šeškinės gyventojai savo kieme suorganizavo ne ką mažesnę Užgavėnių fiestą. Beveik be finansų. Nes šventės receptas - ne šešiaženklis biudžetas, o idėja, tradicija ir būrys gerų kaimynų, pasirengusių atsinešti savo tešlos blynams. Panašu, kad jaunimėlis ne tik pašvęsti norėjo, bet ir lietuvaičių pilietiškumą savo pavyzdžiu skatina. Net prisiminė garsiąją John’o F. Kennedžio frazę „Neklauskit, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų - klauskit, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies!“. 10 karmos taškų jums už tai! Trumpas reportažas:
Ir negalvokit, kad tai vienintelis atvejis. Štai Skirgiškių gyventojai Europos parke sugebėjo sujungti dvi šiandien vykusias šventes - Nepriklausomybės atgavimo dieną ir Užgavėnes.
Krizės akivaizdoje kaimynai pečius suremia ne tik norėdami pasilinksminti. Tenka kartu ir kiemą sukasti, ir padėti automobilį iš pusnies išstumti. Nenustebčiau, jei daugiau nei dešimtmetį gretimose laiptinėse gyvenantys kaimynai pirmąkart pasisveikino tik sniego kasimo talkos dėka (kurių anksčiau nereikėdavo, nes savivaldybė nuvalydavo). O dabar štai kokie dalykai vyksta:
(Diena.lt įrašas)
Dar pora tokių žiemų ir įprasime per savaitę skirti valandą sniego nukasimui. Tada savivaldybė, net ir turėdama finansų kiemų valymui, juos galės nukreipti didesnėms problemoms spręsti.
Žinoma, tai gan pavieniai pavyzdžiai. Bet jie akivaizdžiai rodo, kad mokame būti sąmoningais piliečiais, kad sugebame dirbti komandoje su kaimynu. O tai be galo džiugina, nes būtent šie dalykai yra pirmi žingsniai link tos geresnės vietos gyventi, kurios mūsų emigrantai taip ieško svetur. Dabar svarbiausia nesustoti. Lietuva - ne Seimas su Vyriausybe. Tai mes - tie keli milijonai jos gyventojų. Tad ir kurkime Lietuvą tokią, apie kokią svajojo prieš lygiai 92 metus Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai.
Rodyk draugams
